x

75% of people globally want unbiased news (Pew Research) but are concerned they're not getting that.

Get balanced coverage with Symby. See how stories are covered across diverse outlets and spot when one side covers a story the other skips.

PODCAST

Gamta – visų namai

Klausytojų ir specialistų įvertinta, jau šešiasdešimtmetį atšventusi laida atveria klausytojų širdims ir protams vartelius į Lietuvos gamtą, supažindina su įdomiausiais gamtininkais, jų darbais. Šeštadieniais 06.30 val. per LRT RADIJĄ.

science nature

All Episodes

29:08

Gamta siunčia pavasario ženklus – ilgesnes dienas,...

Gamta – visų namai ·

2026/02/07

Ši žiema gamtai nėra nepaprasta ir gamta nešąla taip, kaip mes įsivaizduojame, nes žvėrys, paukščiai ir miškai turi savo ritmą : užšalus upėms, antys pasitraukia ten, kur vanduo dar kvėpuoja, juodoji meleta maisto randa senuose medžiuose, kurtinys žiemą minta pušų spygliais, o pelėdos medžioja net ir ilgoje tamsoje.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

lt

29:21

Lesinti ar ne paukščius

Gamta – visų namai ·

2026/01/31

Lietuvoje kartais žiemoja iki 100 paukščių rūšių, dalis jų puikiai gyvuoja be žmogaus pagalbos, tačiau yra tokių, kuriems pagalbos labai reikia.Speigas ir ledo pluta užrakino natūralų lesalą, todėl dabar vis daugiau gyvybių priklauso nuo žmonių gerumo. Apie žiemojančius paukščius ir atsakingą globą kalba Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras RaudonikisVed. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

lt

29:15

Viduržiemio pamokos: lesiname antis, bandome bebrus...

Gamta – visų namai ·

2026/01/24

Žiemiškame pasivaikščiojime prie Neries trumpam sustojame padėti antims – kodėl žiemą jas reikia lesinti, ir kuo. Stebėdami paukščius, sužinome, kodėl patinai tokie spalvingi, o patelės – kuklios, ir kaip tai susiję su išlikimu gamtoje.Didžioji pasakojimo dalis skiriama bebrams – apie jų gyvenimą, šeimas, nepaprastą gebėjimą keisti kraštovaizdį. Gamtos filmų režisierius Vytas Jankevičius atskleidžia, kaip bebrai gyvena žiemą, kuo minta ir kaip saugo savo būstus.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda

lt

30:05

Sniego poveikis gamtai: ar jau kyla „baltojo bado“...

Gamta – visų namai ·

2026/01/17

Apie žiemą gamtoje ir jos poveikį gyvūnams bei vandeniui: apie stumbrų gyvenimą žiemą pasakoja stumbrų specialistas Rytas Papšys.Po žiemišką Labanoro girią veda gamtininkas Andrėjus Gaidamavičius.Jis kalba apie sniego poveikį miškams, žvėrims ir ar jau kyla „baltojo bado“ grėsmė.Apie sniegą, ledą ir vandens naudą gamtai aiškina dr. Julius Taminskas.Laidoje aptariama, kokios žiemos gamtai šiandien iš tiesų reikia.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

lt

28:42

Kurapka, išgyvenusi atšiaurias žiemas, neatsigauna...

Gamta – visų namai ·

2026/01/10

Nykstant paukščiams, pilkosios kurapkos būklė Europoje tapo kritinė – liko vos 5 procentai buvusios populiacijos. Kodėl paukštis, išgyvendavęs atšiaurias žiemas, nebeatsigauna net palankiomis sąlygomis? Apie tai kalbamės su Vilniaus medžiotojų draugijos pirmininku Vytu Mazuroniu. Laidoje ieškome atsakymų, ką galime pakeisti laukuose, kraštovaizdyje ir požiūryje, kad kurapkos vėl turėtų namus.Po Trijų karalių metas atsisveikinti su eglutėmis. Kaip Karoliniškėse organizuojamas eglučių surinkimas,

lt

28:50

Eugenijus Drobelis: dėl žmogaus godumo mažėja...

Gamta – visų namai ·

2026/01/03

Gamtos mokslų daktaras Eugenijus Drobelis vertina, ar paukščių rūšių mažėjimas yra natūralus procesas ar žmogaus veiklos pasekmė. Jis papasakoja apie pasikeitusius stebėjimus, Grybaulių tvenkinių poveikį paukščiams ir galimus sprendimus jų apsaugai.Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys dalinasi žieduotojų metinėmis įžvalgomis, kaip kinta paukščių populiacija per pastaruosius 30 metų.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

lt

28:54

Išsiderinusi gamtos fenologija keičia žvėrių bei...

Gamta – visų namai ·

2025/12/27

Apie dabar pat vykstančias šernų vestuves ir dėl klimato kaitos pakitusį jų gyvenimo ritmą pasakoja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša. Kaip išsiderinusi gamtos fenologija keičia gerai pažįstamų Lietuvos žvėrių bei paukščių elgseną viduržiemį.Neįprastas gamtos reiškinys – dėl šiltos žiemos naminės pelėdos kiaušinius dėti pradėjo per Kalėdas. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistas Saulius Rumbutis paaiškins, kodėl paukščiai šiemet „apsigavo“ ir koks

lt

28:35

Kalėdų eglutę puošiame natūraliais augalais

Gamta – visų namai ·

2025/12/20

Kaip Kalėdoms papuošti namus augalais, aiškinsimės Vilniaus universiteto Botanikos sode. Čia mus pasitiks sodo specialistės Aida Dobkevičiūtė ir Sandra Gataveckienė. Kalbėsime, kada iš tiesų tinkamiausias metas puošti namus ir kaip nekenkti augalams. Atsigręšime į senąsias tradicijas, kai namai buvo puošiami gamtinėmis medžiagomis, o ne pirktinėmis dekoracijomis. Sužinosime, kaip kuriami Advento ir švenčių vainikai bei kokie augalai dera su eglute. Galiausiai aptarsime, kas turėtų kurti šventines

lt

29:30

Žiema botanikams - ne rimtis, o nuolatinis darbas...

Gamta – visų namai ·

2025/12/13

Vilniaus universiteto Botanikos sodo vadovas dr. Audrius Skridaila pasakoja, kad įvairius medelius galima sodinti net dabar, aiškina, kaip elgtis su gyvomis eglutėmis po švenčių ir kokių klaidų vengti planuojant žiemos darbus sode. Toliau dr. Darius Ryliškis pasakoja apie rūšis, kurios balansuoja ant išgyvenimo ribos, ir kaip jas saugoti, kai žiema gali užklupti bet kurią akimirką. Jis dalijasi patarimais, kaip apsaugoti įvežtus, ne mūsų klimatui pritaikytus augalus nuo šalčių.Ved. Selemonas

lt

28:31

Kada į gamtos mokslą ateis jauni žmonės, pasirengę...

Gamta – visų namai ·

2025/12/06

Floristas ir botanikas Zigmantas Gudžinskas sako, kad floristikos tyrimai Lietuvoje tebėra sudėtingi dėl specialistų stokos ir primena, kad augalų tyrimai apima ir rūšių nykimą, ir invazinių rūšių plitimą, tačiau šiems darbams trūksta žmonių. Jis pažymi, kad naujos Lietuvos floros knygos dar teks palaukti, nes lauko mokslininkų – per mažai. Beje, ir mikologus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kai kuriose organizmų grupėse tyrėjų nebelikę visai. Vis dėlto pašnekovas tiki, kad į šias

lt

29:55

Apie grybų ir uodų draugystę

Gamta – visų namai ·

2025/11/29

Šiltuose rūsiuose, sandėliukuose ar net butuose uodai ir musės gali išlikti aktyvūs visą sezoną. Gamtos tyrimų centro mokslininkė Rasa Bernotienė sako, kad ir klimato kaita leidžia uodams pratęsti gyvavimo ciklą.Tuo tarpu, Gamtos tyrimų centro mokslininkė Reda Iršėnaitė aiškina, kodėl musmirė nuodinga musėms, bet ne visada uodams. Dar primena, kad išleista "Didžioji Lietuvos grybų knyga“ – didžiausias iki šiol lietuvių kalba išleistas leidinys apie grybus.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda

lt

27:57

Mamuto radinys kelia susidomėjimą: jo dantį tiria...

Gamta – visų namai ·

2025/11/22

1957 m. vasarą Vilniuje, Antakalnyje, Smėlio g., aptiktos mamuto liekanos – vienas įspūdingiausių ir išsamiausių radinių Baltijos regione. Kaip pasakoja Gamtos tyrimų centro vyriausias mokslo darbuotojas Jonas Satkūnas, Vilniaus mamutas unikalus: rasta apatinio žandikaulio dalis, iltys, kojos kaulai ir kiti vieno individo griaučių fragmentai, išlikę pirminėje padėtyje Neries upės nuogulose. Šis radinys, kartu su informaciniu stendu įrengtu Smėlio g., ne tik atskleidžia paskutinio poledynmečio

lt

29:31

Lūksto ežero gintaro paslaptys

Gamta – visų namai ·

2025/11/15

Lūksto ežeras – unikali vieta Žemaitijoje, kur gamta pati išmeta gintarą į krantą. Po stipresnių vėjų ar audrų ežeras dovanoja gintaro gabalėlius tiems, kurie moka stebėti ir ieškoti. Tai vieta, kur gamtos grožis ir pasakojimai apie praeitį gyvena greta, sako Varnių regioninio parko patarėjas Andrius Bajorūnas.Šiaulių pietinėje dalyje esančios elektros linijose įrengiama izoliacija paukščių apsaugai. Pasak medžioklėtyrininko Petro Adeikio, neapsaugoti laidai ir stulpų viršūnės didiesiems apuokams

lt

29:03

Kur Debesnų pelkė slepia savo stebuklus

Gamta – visų namai ·

2025/11/08

Debesnų pelkė ir botaninis takas – gamtinė teritorija šalia Varnių, kurioje auga retos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys, taip pat čia galima sutikti didijį baublį ir pievinę lingę, pilkąsias gerves. Šiuo taku ėjome kartu su Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos biologijos mokytoja Giedre Bajorūniene.Ruduo šiemet kelia diskusijų – ar jis tradicinis, aiškinamės kartu su VDU Botanikos sodo kolekcijų kuratoriumi Kęstučiu Obelevičiumi. Jis pasakoja, kaip gamtiniai ir svetimžemiai augalai

lt

29:01

Kiek kainuoja atkurti ežerą?

Gamta – visų namai ·

2025/11/01

Žuvinto ežeras, ilgus metus buvęs paukščių karalyste, šiandien susiduria su nykimo grėsme – dėl klimato kaitos ir žmogaus ūkinės veiklos čia mažėja vandens, sparnuočių ir gyvybės. Ekologas Arūnas Pranaitis sako, kad Žuvintui reikėtų leisti atsigauti natūraliai, gamta turi galią atsistatyti pati. Tuo metu Biržulio ežeras Varnių regioniniame parke tapo pavyzdžiu, kaip žmogaus veikla gali viską pakeisti – melioracija ir intensyvi žemdirbystė smarkiai sumažino jo dydį ir sunaikino buvusias ekosistemas

lt

30:07

Varnėnų Lietuvoje sumažėjo dvigubai

Gamta – visų namai ·

2025/10/25

Rudenį, kai varnėnai pamažu nutyla ir traukiasi iš mūsų sodų, kyla klausimas – ar jų giesmes išgirsime pavasarį? Ornitologas, televizijos laidų kūrėjas ir „Ornitostogų“ vadovas Marius Karlonas sako, kad šių paukščių populiacija Lietuvoje mažėja, o priežasčių – ne viena. Varnėnams kenkia nykstančios perėjimo vietos, laukuose besibastančios katės ir intensyvi žemdirbystė.Plačiažnyplių vėžių ateitis Lietuvoje priklauso nuo kovos su invazinėmis rūšimis, kurios ne tik konkuruoja dėl buveinių, bet ir

lt

29:24

Varnių regioninio parko Gamtos mokykloje - pažintis...

Gamta – visų namai ·

2025/10/18

Varnių regioninio parko Gamtos mokykla kviečia mokytis kitaip – gamtoje. Čia vaikai ne sėdi su vadovėliais, o eina į mišką, stebi gyvūnų pėdsakus. Ypatinga patirtis – naktinis žygis, kai tyloje klausomasi miško garsų ir aiškinamasi, kaip gyvena vilkai. Patirtimi dalijasi parko specialistas Andrius Bajorūnas.Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys – žmogus, kuris gamtą pažįsta ne tik iš paukščių skrydžio. Šįkart jis dalijasi įžvalgomis apie šių metų gamtos pokyčius, pasakoja apie

lt

29:15

Šimtai paukščių - žūsta atsitrenkę į stiklo pastatus

Gamta – visų namai ·

2025/10/11

Daugiau nei trys šimtai žuvusių paukščių po vienu pastatu per vieną dieną – tokia, pasak ornitologės Jūratės Zarankaitės, tapo skaudi pajūrio ir pamario kasdienybė. Šimtai sparnuočių, dažniausiai nykštukai, žūsta atsitrenkdami į stiklines pastatų sienas, kuriose mato ne kliūtį, o dangaus ir medžių atspindžius.Gaudupio pelkė, įsikūrusi Žemaitijos nacionaliniame parke, kadaise buvo Platelių ežero įlanka, o dabar čia plyti gyvybinga pelkės buveinė. Tvarkant šią vietą iškirsti krūmai ir medžiai, kad

lt

29:55

Iš vieno lizdo rudenį gali rastis net 100 naujų...

Gamta – visų namai ·

2025/10/04

Šįkart laidoje – dvi rudeniškos temos, kurias pristato gamtos ir aplinkosaugos specialistai. Gamtos tyrimų centro vyriausias mokslo darbuotojas Eduardas Budrys pasakoja apie vapsvas, širšes ir širšuolus – kur jos slepiasi prieš žiemą, kaip iš vieno lizdo gali rastis net iki šimto žiemai pasiruošusių motinų. Jis pabrėžia gamtos gyvybės jėgą – pavasarį šios motinos pabus ir pradės kurti naujas šeimas. Tuo metu žmonėms ruduo reiškia kitus darbus – žaliųjų atliekų tvarkymą. Apie tai kalba Žemaitijos

lt

29:55

Kaip sodų augalai virsta pavojingais miškų...

Gamta – visų namai ·

2025/09/27

Lietuvos miškai ir pievos jau seniai priima ne tik vietines, bet ir įvežtines augalų rūšis, pabėgusias iš sodų ar daržų. Tokie „pabėgėliai“ dažnai tampa invaziniais augalais, kurie keičia ekosistemų struktūrą.Užpelkių telmologinis draustinis – vieta, kur po praeities durpių gavybos šiandien vyksta įspūdingas pelkės atgimimas, atkuriant natūralų vandens lygį ir grąžinant nykstančias rūšis.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

lt

100 results

Similar Podcasts

Classic Radio Science Fiction

solgoodmedia.com

Mission to Mars

Inception Point Ai

The 365 Days of Astronomy

365DaysOfAstronomy.org

Creek Devil

william Jevning

UFO Chronicles Podcast

Nik Hunter